• Lėto maisto kultūra

  • By: LRT
  • Podcast

Lėto maisto kultūra

By: LRT
  • Summary

  • „Lėto maisto kultūra” - tai kelionė per skanaus, sezoniško, kokybiško ir sveiko maisto labirintus. Visi žinome, jog turėtume mėgautis tik ekologišku, pilnaverčiu, vitaminais ir mineralais praturtintu maistu. Tačiau, ar mokame atpažinti kokybiškus produktus? Kas lemia skonį ir gerasias savybes? Ar tiesa, jog sveikas maistas yra nuobodus, neskanus ir brangus? Kaip savo valgymo patirtį praturtinti skaniais, gurmaniškais, o svarbiausia, sveikais produktais? Ar gera pica blogiau, už beskones prekybos centro salotas, o brangus parmezanas - geresnis, už šviežią varškės sūrį, spaustą su meile? Ar sunku tikro maisto rasti Lietuvoje ir kas jį užaugina? Į šiuos klausimus atsakymų ieškos laidos vedėjai Paulius ir Simona, lankydami nedidelius ūkius, maisto gamintojus, kalbindami mokslininkus, dietologus, mitybos ir žemdirbystės ekspertus.
    Copyright LRT
    Show More Show Less
activate_samplebutton_t1
Episodes
  • Prancūzas, kepantis duoną Lietuvos kaime: nereikia pamiršti, kad duona ateina iš žemės
    Sep 22 2024
    Duona prasideda nuo grūdo, kurį reikia užauginti, sumalti ir tik tada galima kepti. Vadinasi, iš kepalo turi išgyventi ūkininkas, malūnininkas ir kepėjas. Šios laidos metu išgirsite apie duoną, kuri kapama lietuviškos ir prancuziškos bendrystės dėka. Laidos pradžioje lankėmės Lazdijų rajone, kur ūkininkė Agnė Juknevičienė augina ekologiškus rugius ir čia pat vietoje juos mala akmeninėmis girnomis. Po trumpo pokalbio su ūkininke, vykome į Vilniaus rajoną, kur kepykloje „Tikra duona“ lietuvišką duoną su prancūzišku dūmu kepa vilnietė Ula Zaleskytė ir prancūzas Thomas Divier. Duoną jie kepa tik iš ekologiškų, Lietuvoje augintų miltų, nenaudoja cukraus, konservantų, mielių, saldiklių, salyklo, dažiklių ir kitų priedų. Tešlą minko rankomis senovinėje geldoje. Thomas ir Ulos klausėme: kodėl prancūziškai lietuviška šeima nusprendė savo verslą pradėti Lietuvoje.
    Kalbėjome apie ekologiškos duonos kelią, kuris sudėtingas, bet labai svarbus ir prasmingas. Aptarėme pagarbą ne tik maistui, bet ir žemei kurioje jis auga. Thomas sako, kad kai mūsų nebebus - liks žemė, kurią perduosime savo vaikams, todėl svarbu ja rūpintis. Šis tvarus požiūris - teisingos maisto kultūra pagrindas.


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Show More Show Less
    23 mins
  • Grybų pasaulio žinovė Aurelija Plukė: visai neblogas komplimentas būti pavadintam grybu
    Sep 15 2024
    Šiandien lėto maisto kultūra keliasi į mišką. Vaikščiodami Rūdiškių miške kabėjomės su grybų pasaulio eksperte, edukatore ir tinklaraštininke Aurelija Pluke. Susidomėjusi kepurėtaisiais, mergina baigė mikologijos kursą VU Gamtos mokslų centre, o atrastomis grybų pasaulio istorijomis ėmė dalintis socialiniuose tinkluose, kur jos pomėgis susilaukė nemažo susidomėjimo. Aurelijos hobis vaikščioti po mišką, fotografuojant grybus, ir ieškoti apie juos informacijos knygose ir internete tapo viena pagrindinių jos veiklų.
    Pasak Aurelijos, Lietuvoje atpažinta bei pavadinta apie 7000 grybų rūšių, o didžiojoje Lietuvos grybų knygoje šiuo metu aprašyta tik 750.
    Su Aurelija kalbėjomės apie grybų karalystės įvairovę, keistas jų formas bei augimo būdus, taip pat - apie mažai pažintas šio miško turto maistines savybes. Sužinojome apie grybo vaidmenį miške ir kodėl be grybų joks kitas organizamas negalėtų egzistuoti. Aptarėme paruošimo būdus ir kaip juos iškepti išsaugant stipriausią skonį bei aromatą.

    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Show More Show Less
    25 mins
  • Užutrakio dvaro obelų vaisius valgė grafai Tiškevičiai – jų paragauti galime ir šiandien
    Sep 8 2024
    Šiandienos epizode išgirsite įspūdžius iš mūsų kelionės į Užutrakį, grafų Tiškevičių dvaro sodybą. Čia su biologe, Užutrakio dvaro sodybos skyriaus vadove Andželika Kriaučiūniene vaikštinėjome po neseniai atkurtą senąjį obuolių sodą. Anželika mums ne tik papasakojo apie skirtingas obuolių veisles ir jų panaudojimo būdus, bet pakvietė visų paragauti, o patikusių namo parsivežti.
    Mus labai sudomino tai, kad šių veislių obuolius, tikėtina, valgė dar grafai Tiškevičiai, o dabar mes galime laisvai nuvykti ir vaisių pasirinkti Užutrakio dvare. Su A. Kriaučiūniene kalbėjomės apie senų pavaldinių veislių išsaugojimo svarbą, apie išskirtines jų savybes, dėl ko vaisius net tik pasižymi išskirtinėmis skoninėmis savybėmis, bet turi sveikatai naudingų medžiagų. Be to, labai įdomu buvo išgirsti, kodėl šis vaisius buvo toks svarbus dvaro virtuvėje. Šimtu procentu pritariame Anželikos minčiai, išsakytai laidos pabaigoje: turime seną, gerą dalyką, privalome jį išsaugoti, kad jį turėtų mūsų anūkai. Tikimės, ši laida įkvėps paragauti išlikusio senovinio obuolio. Juk šiuo metu rudeninių obuolių sezono pradžia!


    Ved. Simona Ševčenkaitė ir Paulius Briedis
    Show More Show Less
    24 mins

What listeners say about Lėto maisto kultūra

Average customer ratings

Reviews - Please select the tabs below to change the source of reviews.